pirkti

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr. 1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirktì iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksì penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch¹Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44. | prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg. ^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).

pirktaĩ adv.: Dabar jau viskas pirktaĩ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.

pirktinaĩ adv. Slnt, Kbr: Nu o kad pirktinaĩ, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinaĩ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinaĩ, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinaĩ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinaĩ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš. | refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesìperki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210. ^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc. ║ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn. ║ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.

2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts. 3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J. 4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkaĩ? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš. 5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. verb. futurum sing. 2 pers. ppr/ su intr.: Jnš nejuokausi, visko gali susilaukti: Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš. 6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.

◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.

kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.

žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.

žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.

\ pirkti; apipirkti; atpirkti; dapirkti; įpirkti; išpirkti; paišpirkti; nupirkti; panupirkti; papirkti; papapirkti; parpirkti; perpirkti; prapirkti; pripirkti; razpirkti; parazpirkti; supirkti; užpirkti